DUK
Dažni klausimai apie pridavimą, baigtumą ir sklypą
Atsakome taip, kaip klausiate paieškoje, ir prie kiekvieno atsakymo nurodome teisės aktą. Tai bendro pobūdžio informacija pagal 2026 m. galiojančias redakcijas — konkrečiu atveju situaciją įvertiname atskirai.
Namo pridavimas ir statybos užbaigimas
Kas reikalinga namo pridavimui?
Dažniausiai: galiojantis statybą leidžiantis dokumentas, projektas, kadastrinių matavimų byla, išpildomosios (kontrolinės) geodezinės nuotraukos, energinio naudingumo sertifikatas, sandarumo testo protokolas ir deklaracija apie statybos užbaigimą. Tikslus sąrašas priklauso nuo statinio kategorijos ir nuo to, kas jau padaryta.
Teisinis pagrindas: Statybos įstatymas, 28 str.; STR 1.05.01:2017 3 priedas (deklaracijos priedų sąrašas).
Kuo skiriasi deklaracija apie statybos užbaigimą ir statybos užbaigimo aktas?
Deklaraciją surašo statytojas ir pateikia per „Infostatybą“ — taip užbaigiama vieno ir dviejų butų gyvenamųjų namų bei nesudėtingų statinių statyba. Priklausomai nuo statinio, deklaraciją tvirtina Inspekcija arba statinio ekspertizės rangovas, o paprasčiausiais atvejais ji tik registruojama. Statybos užbaigimo aktą išduoda statybos užbaigimo komisija — jo reikia ypatingiems ir daliai neypatingų statinių. Kuris dokumentas reikalingas jūsų statiniui, pasakome iš karto.
Teisinis pagrindas: Statybos įstatymas, 28 str.; STR 1.05.01:2017; VTPSI išaiškinimas 2023-01-02 (vienbučio namo užbaigimas).
Kiek kainuoja priduoti namą?
Kaina priklauso nuo to, kurių dokumentų trūksta (matavimai, nuotraukos, sertifikatas, sandarumo testas) ir ar priduodama 100 proc., ar dalinis baigtumas. Pirmiausia sužiūrime, ko trūksta, ir tik tada pasakome kainą.
Kiek laiko užtrunka pridavimas?
Priklauso nuo to, ko trūksta ir kiek derinimų reikės: matavimai ir nuotraukos, sertifikatas, deklaracijos tvirtinimas ir įregistravimas Registrų centre — kiekvienas žingsnis turi savo terminą. Tikslų laiką pasakome po dokumentų peržiūros.
Teisinis pagrindas: Statybos įstatymas, 28 str.; Nekilnojamojo turto registro įstatymas (įregistravimo terminai).
Ar galiu priduoti namą pats?
Galite — deklaracija pildoma per „Infostatybą“. Dažniausiai užstringa ne pati deklaracija, o priedai: matavimai, nuotraukos, sertifikatas ir neatitikimai projektui. Jei norite, peržiūrime, ko trūksta, ir pasakome, ar verta samdyti.
Teisinis pagrindas: Statybos įstatymas, 28 str.
Ar galite pataisyti atmestą deklaraciją ar grąžintą bylą?
Taip. Peržiūrime atmetimo priežastis ir pastabas, sutvarkome dokumentus ir pateikiame iš naujo.
Baigtumas ir nebaigta statyba
Ar galima priduoti namą ne 100 proc. baigtumo?
Taip — nebaigtą statybą galima įregistruoti Registrų centre su faktiniu baigtumu (dalinis pridavimas). Baigtumo procentas nustatomas pagal statinio kadastro duomenų bylą, kurią parengia matininkas; kartu pateikiama pažyma apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto. Užbaigus statybą, priduodama 100 proc.
Teisinis pagrindas: Nekilnojamojo turto kadastro įstatymas, 11 str. (kas rengia kadastro duomenų bylą); Registrų centras: kaip įregistruoti didesnį baigtumą.
Kam reikia įregistruoto baigtumo?
Dažniausiai — bankui (paskolai ar jos etapui gauti), parduodant nebaigtą namą ir tada, kai artėja statybą leidžiančio dokumento galiojimo pabaiga. Įregistruotas baigtumas fiksuoja, kas jau pastatyta.
Teisinis pagrindas: Statybos įstatymas, 27 str. (statybą leidžiančio dokumento galiojimas); Nekilnojamojo turto registro įstatymas.
Sklypas prieš perkant: ar galima statyti
Ką reikia žinoti perkant sklypą namo statybai?
Ar sklype apskritai galima statyti ir ką — lemia pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir naudojimo būdas, savivaldybės bendrasis (ir detalusis) planas, specialiosios žemės naudojimo sąlygos (apsaugos zonos), servitutai ir faktinės ribos. Pardavėjo žodžiai „paskirtį pasikeisite“ ar „statyti galima“ to nepakeičia — tikriname dokumentuose ir pasakome raštu prieš jums mokant.
Teisinis pagrindas: Žemės įstatymas (paskirtis, naudojimo būdas); Teritorijų planavimo įstatymas; Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas; Nekilnojamojo turto registro įstatymas.
Ar galima pakeisti sklypo paskirtį į namų valdą?
Ne visada. Pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir būdas keičiami savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu pagal savivaldybės bendrąjį planą. Jei bendrasis planas gyvenamosios statybos toje teritorijoje nenumato, paskirties pakeisti nepavyks, kad ir ką žadėtų pardavėjas. Prieš perkant tai patikriname.
Teisinis pagrindas: Žemės įstatymas, 24 str.; Vyriausybės nutarimas Nr. 1073 (paskirties ir būdo keitimo aprašas); Teritorijų planavimo įstatymas.
Ar galima statyti namą sodo sklype?
Taip — mėgėjų sodo sklype galima statyti arba rekonstruoti vieną vienbutį gyvenamąjį namą arba vieną sodo namą ir jų priklausinius, nerengiant teritorijų planavimo dokumentų. Atstumai nuo ribos: pastatams — ne mažiau 3 m, inžineriniams statiniams (išskyrus tvoras) — 1 m; tvorai ant ribos reikia kaimyno rašytinio sutikimo.
Teisinis pagrindas: Sodininkų bendrijų įstatymas, 6 str. 6–7 d.; Statybos įstatymas; VTPSI: „Sodininko pradžiamokslis“.
Ar galima statyti namą žemės ūkio paskirties sklype?
Tik kaip ūkininko sodybą ir tik tam tikromis sąlygomis: ūkininkas, pastaruosius 3 metus deklaravęs pajamas iš žemės ūkio veiklos, neurbanizuotoje teritorijoje gali statyti vieną ūkininko sodybą nuosavame žemės ūkio paskirties sklype, ne mažesniame kaip 2 ha; kiti ūkio veiklai reikalingi pastatai — sklype nuo 0,5 ha. Jei šios sąlygos netenkinamos, gyvenamojo namo tokiame sklype statyti negalima, kol nepakeista paskirtis.
Teisinis pagrindas: Ūkininko ūkio įstatymas, 11 str.; Žemės įstatymas; VTPSI išaiškinimas 2023-05-23 (ūkininko sodyba).
Kas yra specialiosios žemės naudojimo sąlygos ir kur jas pamatyti?
Tai įstatymu nustatyti apribojimai teritorijose — elektros tinklų, kelių, vandens telkinių, geležinkelio ir kitose apsaugos zonose, saugomose teritorijose. Jos riboja, ką ir kur galima statyti ar sodinti. Taikomos sąlygos registruojamos Nekilnojamojo turto registre — matomos sklypo išraše ir viešuose žemėlapiuose.
Teisinis pagrindas: Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas (2019 m. birželio 6 d. Nr. XIII-2166).
Ar perkant namą užtenka, kad jis „priduotas“?
Ne. Patikrinkite, ar statyba užbaigta tinkamu dokumentu (deklaracija ar aktu), ar namas įregistruotas Registrų centre su 100 proc. baigtumu, ar kadastro duomenys atitinka faktą ir projektą, ar nėra savavališkos statybos požymių (priestatai, pakeista paskirtis). Neatitikimai vėliau tampa pirkėjo problema.
Teisinis pagrindas: Statybos įstatymas, 28 str.; Nekilnojamojo turto kadastro įstatymas.
Atstumai nuo sklypo ribos: pastatai, tvora, medžiai
Kokiu atstumu nuo sklypo ribos galima statyti namą?
Be kaimyno sutikimo — ne arčiau kaip 3 m nuo kaimyninio sklypo ribos. Atstumas matuojamas horizontaliai nuo labiausiai išsikišusios pastato konstrukcijos (pvz., stogo karnizo) iki kadastre įregistruotos sklypo ribos — ne iki tvoros. 3 m atstumu pastato aukštis negali viršyti 8,5 m (skaičiuojant nuo žemės paviršiaus ties riba); kiekvienam papildomam aukščio metrui virš 8,5 m atstumas didinamas po 0,5 m. Statyti arčiau 1 m — tik su kaimyno rašytiniu sutikimu; 1–3 m atstumu sutikimo reikia, jei viršijamas leistinas aukštis. Priešgaisriniai atstumai tarp pastatų galioja visada.
Teisinis pagrindas: STR 1.05.01:2017, 7 priedo 4 p. (sutikimai, aukščio taisyklė, matavimas nuo labiausiai išsikišusių konstrukcijų); STR 2.02.09:2005 (priedas „Atstumai“); VTPSI išaiškinimas 2021-07-12 (atstumas ir aukštis); VTPSI išaiškinimas 2019-01-04 (atstumas nuo namo iki ribos).
Kokiu atstumu nuo ribos galima statyti ūkinį pastatą, pavėsinę, stoginę?
Taip pat 3 m — taisyklė ta pati kaip namui: ji galioja visiems pastatams ir stogą turintiems inžineriniams statiniams (ūkiniam pastatui, garažui, pavėsinei, stoginei, šiltnamiui), nesvarbu, kad jie nesudėtingi. 1–3 m atstumu be kaimyno sutikimo galima tik tada, kai kiekvieno konstrukcijos taško aukštis (nuo žemės paviršiaus ties riba) neviršija horizontalaus atstumo iki ribos — praktiškai tai reiškia labai žemą statinį. Arčiau 1 m — tik su rašytiniu sutikimu. 1 m taisyklė galioja tik inžineriniams statiniams be stogo: šuliniui, nuotekų valyklai, aikštelei, baseinui (šuliniui, gręžiniui ir nuotekų valyklai — atskiri klausimai žemiau).
Teisinis pagrindas: STR 1.05.01:2017, 7 priedo 4 p.; STR 2.02.02:2004, 3 priedo 1.2 p. (inžineriniai statiniai be stogo — 1 m); Sodininkų bendrijų įstatymas, 6 str. 7 d.; VTPSI išaiškinimas 2019-01-04 (atstumas nuo namo iki ribos); VTPSI išaiškinimas 2021-07-12 (atstumas ir aukštis); VTPSI konsultacija 2024-01-04 Nr. 2D-144 (sutikimai, sodo sklypas).
Kokiu atstumu nuo ribos gali būti šachtinis šulinys?
Iki kaimyno sklypo ribos — ne arčiau kaip 1 m: šulinys yra inžinerinis statinys be stogo, matuojama nuo rentinio krašto; arčiau — tik su kaimyno rašytiniu sutikimu. Svarbesni už ribą yra sanitariniai atstumai, saugantys vandenį nuo taršos: šulinys turi būti ne arčiau 5 m nuo gyvenamojo namo ar ūkio pastato, 10 m nuo garažo ar šiltnamio, 15 m nuo nuotekų valyklos, nuotekų kaupimo rezervuaro ar lauko tualeto, 20 m nuo mėšlidės ar komposto aikštelės — šie atstumai galioja tarp statinių nepriklausomai nuo to, kieno sklype jie stovi. Nuotekų tinklai tiesiami ne arčiau 10 m nuo šulinio. Taršos šaltiniai turi būti žemiau šulinio pagal gruntinio vandens tėkmės kryptį. Sodo sklype 1 m ribą inžineriniams statiniams nustato Sodininkų bendrijų įstatymas.
Teisinis pagrindas: STR 2.02.02:2004, 3 priedo 1.2 p.; STR 2.02.09:2005, 2 priedas (sanitariniai atstumai, 4 pastaba); HN 43:2020 „Šulinių ir versmių kaptažo įrenginių visuomenės sveikatos saugos reikalavimai“, 11.3 p.; Sodininkų bendrijų įstatymas, 6 str. 4 d.; VTPSI išaiškinimas 2018-06-19 (atstumai be kaimyno sutikimo).
Kokiu atstumu nuo sklypo ribos gali būti vandens gręžinys?
Gręžiniui galioja ne „1 m“ taisyklė, o apsaugos zona. Individualiam apsirūpinimui geriamuoju vandeniu skirtas gręžinys (kai leidimo naudoti požeminį vandenį nereikia) turi ne mažesnę kaip 3 m spindulio apsaugos zonos 1-ąją juostą, kurioje draudžiama bet kokia veikla, nesusijusi su vandens paėmimu — jokių statinių, dangų, komposto ar sandėliavimo. Jei ši juosta patenka į kaimyno sklypą, reikia jo rašytinio sutikimo dėl zonos nustatymo (jis teikiamas registruojant gręžinį Žemės gelmių registre). Todėl be kaimyno sutikimo gręžinys įrengiamas ne arčiau kaip 3 m nuo sklypo ribos. Papildomai tikrinamas atstumas iki taršos šaltinių — nuotekų valyklos, tualeto, mėšlidės — jie turi būti žemiau pagal gruntinio vandens tėkmę.
Teisinis pagrindas: AM įsakymas D1-912 „Požeminio vandens vandenviečių apsaugos zonų nustatymo tvarkos aprašas“, 3.1 p. (red. nuo 2026-04-04); Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas, 7 str. 1 d. ir 105 str. 3 d.; HN 43:2020 „Šulinių ir versmių kaptažo įrenginių visuomenės sveikatos saugos reikalavimai“, 11.3 p. ⬇ Kaimyno sutikimo dėl gręžinio apsaugos zonos šablonas (Word)
Kokiu atstumu nuo sklypo ribos ir kaimyno namo gali būti buitinių nuotekų valykla?
Kalbame apie namo buitinių (fekalinių) nuotekų valyklą — lietaus nuotekų infiltracijai taisyklės kitos (žr. kitą klausimą). Teisės aktuose buitinei valyklai nustatytas tas pats mažiausias atstumas iki ribos kaip ir kitiems inžineriniams statiniams be stogo: ne arčiau kaip 1 m, ir tai galioja visai valyklai kartu su infiltracijos lauku (Aukščiausiasis Teismas 2019 m. liepė išardyti infiltracijos lauką, įrengtą 10–20 cm nuo ribos). Arčiau 1 m — tik su kaimyno rašytiniu sutikimu. Bet realiai valyklos vietą lemia sanitariniai atstumai tarp statinių, kurie galioja nepriklausomai nuo sklypo ribos: ne mažiau 8 m iki kaimyno gyvenamojo namo (iki savo namo — nenormuojama), 15 m iki bet kurio šachtinio šulinio — savo ar kaimyno, 7 m iki vandentiekio įvado, 3 m iki šiltnamio. Jei kaimyno namas stovi 2 m nuo ribos, jūsų valykla turės būti bent 6 m nuo ribos. Sanitarinė apsaugos zona pagal Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymą nustatoma tik įrenginiams nuo 5 m³ per parą, todėl įprastai buitinei valyklai ji netaikoma. Sodo sklype 1 m ribą nustato Sodininkų bendrijų įstatymas.
Teisinis pagrindas: STR 2.02.02:2004, 3 priedo 1.2 p.; STR 2.02.09:2005, 2 priedas (sanitariniai atstumai, 3 ir 5 pastabos) ir 9 priedo 4 p.; Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas, 3 priedo 1 lentelė; Sodininkų bendrijų įstatymas, 6 str. 4 d.; LAT 2019-03-18 nutartis Nr. 3K-3-95-695/2019 (valymo įrenginys ir infiltracijos laukas — 1 m nuo ribos); VTPSI išaiškinimas 2018-06-19 (atstumai be kaimyno sutikimo).
Kokiu atstumu nuo ribos gali būti lietaus nuotekų infiltracijos įrenginys?
Lietaus (paviršinių) nuotekų infiltracijos įrenginys — tai ne valykla, o po žeme įrengta talpa, šulinys ar žvyro sluoksnis, kuriame lietaus vanduo nuo stogo ir dangų kaupiamas ir pamažu susigeria į gruntą. Kaip inžinerinis statinys be stogo, jis įrengiamas ne arčiau kaip 1 m nuo kaimyno sklypo ribos; arčiau — tik su kaimyno rašytiniu sutikimu. Sanitarinių atstumų lentelėje lietaus infiltracijos nėra: 8 m iki kaimyno namo ir 15 m iki šulinio nustatyti tik buitinių nuotekų valyklai. Svarbiausia taisyklė — lietaus vandens negalima nuvesti reljefo paviršiumi į gretimą sklypą: jis turi susigerti savo sklype arba būti nuvestas į lietaus nuotakyną, griovį ar kanalą. Atstumą nuo pamatų ir įrenginio tūrį pagal gruntą ir gruntinio vandens lygį parenka projektuotojas.
Teisinis pagrindas: STR 2.02.02:2004, 3 priedo 1.2 p.; STR 2.02.09:2005, 9.5.2 p. (draudžiama nuvesti paviršines nuotekas į gretimus sklypus) ir 9 priedo 4 p.; STR 2.07.01:2003, 428 p.
Kaip turi atrodyti kaimyno sutikimas statyti arčiau ribos? Ar yra forma?
Privalomos formos nėra — sutikimas turi būti rašytinis ir aiškiai įvardyti: kas (sklypo savininkas, visi bendraturčiai), kam (statytojas, jo sklypas), kokiam statiniui ir kokiu atstumu nuo ribos pritaria; jei pastatas arčiau kaip 3 m — ir leidžiamą aukštį ties riba. Būtinai pridėkite sklypo planą su pažymėta statinio vieta. Sutikimas pateikiamas su prašymu dėl statybą leidžiančio dokumento arba su užbaigimo deklaracija, o originalas saugomas su namo dokumentais. Paruošėme nuasmenintus Word šablonus su pildymo instrukcija (statybai arčiau ribos, tvorai, medžiams, gręžiniui, bendraturčiams) — nuoroda žemiau, prie teisinio pagrindo.
Teisinis pagrindas: STR 1.05.01:2017, 7 priedas; VTPSI konsultacija 2024-01-04 Nr. 2D-144 (sutikimai, sodo sklypas); Sodininkų bendrijų įstatymas, 6 str. (sodo sklype sutikimą gali duoti bendrijos valdyba). ⬇ Atsisiųsti sutikimo šabloną (Word)
Ar galiu statyti tvorą be kaimyno sutikimo?
Savo sklype — taip, bet su sąlygomis. Tvorai ant pačios sklypo ribos VISADA reikia kaimyno rašytinio sutikimo — be jo tvora statoma tik savo sklype, atitraukta nuo ribos. Statant arčiau kaip 1 m nuo ribos, jei tvoros šešėlis krenta į kaimyno sklypą, tvora turi būti permatoma: šiaurinėje kaimyno pusėje — ne mažiau 50 % kiaurymių, rytų ar vakarų — ne mažiau 25 %, pietų pusėje reikalavimų nėra. Atitraukus tvorą daugiau kaip 1 m nuo ribos, ji gali būti aklina. Iki 2 m aukščio tvora yra nesudėtingas statinys, statybą leidžiančio dokumento paprastai nereikia (išskyrus saugomas teritorijas ir kitus specialius atvejus).
Teisinis pagrindas: STR 1.05.01:2017, 7 priedas; STR 2.02.02:2004, 3 priedo 1.2 p.; STR 1.01.03:2017 (nesudėtingų statinių požymiai); VTPSI: „Tvora tarp sklypų: kada reikia kaimyno sutikimo?“. ⬇ Sutikimo dėl tvoros ant ribos šablonas (Word)
Kokiu atstumu nuo kaimyno ribos sodinti medžius ir krūmus?
Be kaimyno sutikimo: medžiai, užaugantys aukščiau 3 m, — ne arčiau kaip 3 m nuo ribos, o jei kaimyno sklypas yra šiaurinėje pusėje — 5 m; 2–3 m aukščio medžiai — 2 m; iki 2 m aukščio augalai, krūmai ir gyvatvorė — 1 m. Gyvatvorė šiaurinėje kaimyno pusėje gali būti iki 1,3 m aukščio, kitur — iki 2 m. Sodų bendrijose: aukštaūgiai medžiai — 3 m (šiaurinėje dalyje arčiau 5 m tik su sutikimu), žemaūgiai — 2 m, krūmai — 1 m; gyvatvorei per ribą reikia kaimyno sutikimo.
Teisinis pagrindas: Medžių ir krūmų veisimo, vejų ir gėlynų įrengimo taisyklės (D1-717); Aplinkos ministerija: kaip sodinti augalus, kad nesusipyktumėte su kaimynais; Sodininkų bendrijų įstatymas, 6 str. ⬇ Sutikimo dėl medžių ir gyvatvorės šablonas (Word)
Kaip sužinoti, kur tiksliai eina sklypo riba?
Riba yra ta, kuri įregistruota Nekilnojamojo turto kadastre, o ne tvora, ežia ar kaimyno žodis. Visi atstumai skaičiuojami iki jos. Pirmiausia pasitikrinkite, kokie Jūsų sklypo matavimai: Registrų centro išraše prie sklypo nurodyta, ar atlikti kadastriniai matavimai (ribų posūkio taškai turi koordinates LKS-94 sistemoje), ar sklypas suformuotas preliminariais matavimais (ribos be tikslių koordinačių, pagal senus planus ar ortofoto). Jei kadastriniai matavimai atlikti — geodezinių matavimų iš naujo daryti nereikia: matininkas pagal kadastro koordinates atkuria ir atnaujina riboženklius vietoje, kaimynai kviečiami dalyvauti. Jei matavimai preliminarūs — prieš statant tvorą ar pastatą prie ribos pirma verta atlikti sklypo kadastrinius (geodezinius) matavimus, suformuoti ir įregistruoti tikslią ribą ir tik tada statyti: preliminarių matavimų ribos tikslinant gali pasislinkti ir metrą ar daugiau, o tvorą ar pamatą perkelti kainuoja daug brangiau nei matavimus. Abu darbus atliekame — žr. paslaugą „Kadastriniai matavimai“.
Teisinis pagrindas: Nekilnojamojo turto kadastro įstatymas (kadastro duomenys ir jų nustatymas); Kadastro duomenų nustatymo taisyklės (D1-349) (red. nuo 2026-08-01) — ribų ženklinimas, riboženklių atstatymas, preliminarių matavimų tikslinimas; mūsų paslauga: kadastriniai matavimai →.
Sertifikatai ir testai
Ar energinio naudingumo sertifikatas privalomas?
Taip — užbaigus naujo pastato statybą (jis pridedamas prie deklaracijos) ir parduodant ar išnuomojant pastatą. Pastatams, kurių statybos leidimo prašymas pateiktas po 2021-01-01, energinio naudingumo klasė turi būti ne žemesnė kaip A++.
Teisinis pagrindas: Statybos įstatymas (pastatų energinio naudingumo sertifikavimas); STR 2.01.02:2016.
Ar reikalingas sandarumo testas?
Sandarumo (oro pralaidumo) matavimo protokolas reikalingas sertifikuojant A, A+ ir A++ klasės pastatus — be jo sertifikato neišduos, o be sertifikato nepriduosite namo.
Teisinis pagrindas: STR 2.01.02:2016.
Kur dirbame
Ar dirbate ne tik Vilniuje?
Taip. Daugiausia objektų — Vilniuje ir Vilniaus rajone, bet dirbame ir Kaune, Klaipėdoje bei kituose Lietuvos miestuose.
Teisės aktų redakcijos keičiasi. Jei radote netikslumą ar jūsų atvejis kitoks — parašykite, patikslinsime. Informacija nėra teisinė konsultacija konkrečiu atveju.
